Suomija yra aukštos parengties būsenoje, kadangi dalijasi ilga siena su Rusija. Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais, šalis pereina nuo istoriškai neutralaus požiūrio prie NATO. Neseniai paskelbta Suomijos gynybos ministerijos studija atskleidė, jog stulbinantys 82% piliečių yra pasirengę ginti savo šalį, o daugelis pasirenka dalyvauti savanoriškuose kariniuose mokymuose.
Vienas pagrindinių Suomijos sustiprintos gynybos požiūrio elementų yra ilgalaikė „visapusiškos saugumo“ strategija, kuri atsirado iš pamokų, išmoktų Antrojo pasaulinio karo metu prieš Sovietų Sąjungą 1939 metais. Ši strategija pabrėžia atsparumą visose visuomenės sektoriuose, mobilizuojant ne tik vyriausybę, bet ir verslą, organizacijas bei civilius, kad kartu būtų apsaugoma nuo įvairių rizikų, įskaitant stichines nelaimes.
Be to, Gynybos ministerija, vadovaujama sekretoriaus Petteri Korvola, pabrėžia, kad piliečiai gali dalyvauti gynyboje per įvairias socialines roles. Jie gali dalyvauti vietiniuose mokymuose, kuriuos siūlo Gynybos mokymo asociacija, kuri kasmet teikia apie 2,000 nemokamų kursų, apimančių temas nuo kibernetinio saugumo iki išgyvenimo įgūdžių.
Be to, Suomija reikalauja, kad visi pastatai, kurių plotas viršija 1,200 kvadratinių metrų, turėtų bombų prieglaudas, taip pademonstruodama savo įsipareigojimą nacionaliniam saugumui. Su daugiau nei 50,000 prieglaudų visoje šalyje, šios įstaigos gali priimti maždaug 4.8 milijono gyventojų nenumatytų situacijų atvejais. Designuojantis Suomijos gynybos mechanizmus, jos modelis gali turėti įtakos Europos saugumo strategijoms, atsižvelgiant į nuolatos kylančius iššūkius.
Suomijos gynybos pasirengimas: visapusiškas požiūris sudėtingais laikais
Suomijos pabudimas
Suomija išlieka budri dėl didėjančių įtampų su Rusija, ypač po pastarosios invazijos į Ukrainą 2022 metais. Istoriškai neutrali, Suomija pakeitė savo požiūrį ir tapo NATO nare, taip pabrėždama tvirtą įsipareigojimą gynybai. Remiantis neseniai atliktais Suomijos gynybos ministerijos tyrimais, įspūdinga 82% suomių pareiškia esą pasirengę ginti savo tėvynę, o daugelis aktyviai ieško savanoriškų karinių mokymų galimybių.
Visapusiškos saugumo strategijos
Suomijos gynybos požiūrio širdyje yra „visapusiškos saugumo“ strategija, kuri buvo sukurta remiantis 1939 metų Antrojo pasaulinio karo su Sovietų Sąjunga patirtimi. Ši strategija skatina atsparumą visose visuomenės sektoriuose, užtikrinant, kad ne tik vyriausybė, bet ir verslas, organizacijos bei civilius dirbtų kartu, siekdami sumažinti įvairias rizikas, įskaitant galimus karinius konfliktus ir stichines nelaimes.
# Visapusiškos saugumo strategijos privalumai ir trūkumai
Privalumai:
– Skatina bendruomenės įsitraukimą ir atsparumą.
– Užtikrina pasirengimą prieš įvairius krizes, nuo karinių grėsmių iki stichinių nelaimių.
– Skatina saugumo sąmoningumo kultūrą tarp piliečių.
Trūkumai:
– Reikalauja reikšmingos koordinacijos tarp kelių sektorių, o tai gali būti iššūkis.
– Finansinė našta verslui ir vietos vyriausybėms, siekiant išlaikyti pasirengimą, gali būti didelė.
Piliečių įsitraukimas ir mokymo programos
Suomijos gynybos ministerija, vadovaujama sekretoriaus Petteri Korvola, skatina piliečių dalyvavimą nacionaliniuose gynybos pastangose per įvairias roles. Viena iš žymiausių iniciatyvų yra išsami mokymo programa, kurią teikia Gynybos mokymo asociacija. Ši organizacija siūlo apie 2,000 nemokamų kursų kasmet, apimančių svarbias temas, tokias kaip kibernetinis saugumas, pirmoji pagalba ir išgyvenimo taktika.
Infrastruktūra saugumui
Kalbant apie fizinę saugumo priemonių užtikrinimą, Suomija reikalauja, kad visi pastatai, kurių plotas viršija 1,200 kvadratinių metrų, turėtų būti aprūpinti bombų prieglaudomis. Šis reglamentas atspindi proaktyvų požiūrį į civilinę gynybą, turint daugiau nei 50,000 bombų prieglaudų visoje šalyje, galinčių priimti apie 4.8 milijono žmonių nenumatytų situacijų atveju. Ši plati infrastruktūra ne tik padidina saugumą, bet ir suteikia ramybę gyventojams.
Tendencijos ir inovacijos Suomijos gynybos politikoje
Suomijos modelis, integruojantis visapusiškas saugumo priemones, gali lemti naujas tendencijas Europos gynybos strategijose. Šalys, susidūrusios su panašiais iššūkiais, galėtų pasimokyti iš Suomijos holistinio požiūrio, teikdamos pirmenybę bendradarbiavimui tarp vyriausybės, privačių sektorių ir civilių, siekiant sukurti atsparią visuomeninę struktūrą.
Išvada
Suomijai prisitaikant prie gynybos strategijų, keičiantis geopolitinėms aplinkybėms, jos proaktyvūs veiksmai ir stiprus bendruomenių įsitraukimas pozicionuoja ją kaip galimą įtaką platesnėms Europos saugumo iniciatyvoms. Šalies įsipareigojimas nacionaliniam saugumui tarnauja kaip atsparumo modelis neapibrėžtais laikotarpiais.
Daugiau informacijos apie Suomijos gynybos strategijas ir iniciatyvas rasite Suomijos gynybos ministerijos svetainėje.
